Padidintas vaiko jautrumas ar kas čia?

Sveiki,
Netiketai aptikau Jusu svetaine ir tikrai apsidziaugiau.Labai domiuosi seimos psichologija ir stengiuosi palaikyti seimoje sveikus santykius :)Butu labai idomi Jusu nuomone del vaiko jautrumo.Auginu 2 mergaites. Vyresnioji si rudeni eis i mokykla. Mus kartais trikdo jos jautrumas. Na galbut ne tiek trikdo, kiek neramina.Mergaites jautrumas (galima sakyti aikstingumas) nuo mazens - neispasakytas. Jautrumas daug kam - skoniui (labai isranki maistui ir didelis demesys kreipiamas maisto isdestymui leksteje - svarbu kad nesiliestu vienos rusies maistas su kitu), skausmui (vos vos uzsigavusi laaabai ilgai ir laaabai garsiai verkia - tiesiog spiegia ir visa iskaista, nors tik truputi ir tikrai nestipriai uzkliuvo. As jau nekalbu apie toki kasdieni darba kaip plauku sukavimas - labai sunku vaikui istverti, nors atrodo - jei sepetys truputi ir papesa, na...galima pakenteti...), tarpusavio santykiams (vaika gali pravirkdyti vos grieztesniu tonu pasakytas prasymas (kai tenka kartoti daug kartu - pvz. pasikloti lova ar susitvarkyti stala). Mes su mergaite bendrauti ir zaisti stengiames itin atsargiai, bet nebuna dienos be asaru...Svarbu tai, kad tas jautrumas auga kartu su vaiku. Pleciasi vaiko akiratis ir atsiranda nauju 'ijautrintu' sriciu. Buciau labai dekinga uz Jusu nuomone ir patarimus kaip mums graziau ir sekmingiau draugauti su dukrele :)


Kai vaikas gimsta, jis jau gimsta savimi. Jo uniklaumą reikia tiesiog priimti. Jūsų dukrytė ypač jautri estetikai - žinote tai, belieka puoselėkite jos poreikį grožiui. Gal tai būsimoje garsi stilistė...

Vaikai nuo mažų dienų labai atsirenka, kokių maisto produktų jiems reikia. Todėl valgo ne viską. Pasitikėkite labiau savo vaiku. Jei kyla nerimas, padarykite kraujo tyrimus, stebėkite svorį. Jei objektyvūs duomenys tvarkoje - problemos nėra. Tik šiokie tokie gyvenimo nepatogumai. Bet sutikite, net ir vaikai turi teisę valgyti tai, ką nori.

Skausmo pajautimas yra labai subjektyvus. Tai Jums - tik truputį ir visai neskauda, o jai - labai skauda. Tiesiog priimkite tai. Kai patikėsite JOS skausmu, žinosite, kaip tinkamai sureaguoti. Įsiklausykite į vaiką. Lygiai tas pats galioja ir plaukų šukavimui. Čia Jums galima pakentėti, o jai - ne :)

Tai, kad vaikas verkia nuo griežtesnio tono - nieko blogo nepasako apie vaiką. Tai informacija suaugusiajam, kad reikia labiau save kontroliuoti ir nenaikinti jautrios vaiko sielos su savo girežtumu. Vaiko jautrumas yra vertybė. Nereikia norėti, kad jis dingtų. Bet daug kartų priminti vaikui apie ką nors galima ir draugišku tonu. O jei negalite, geriau nekartokite. Susiorganizuokite kitokią priminimų sistemą. Galima daryti dienos darbelių planus, su peišinėliais, kad vaikas pats galėtų sukontroliuoti, ką jau padarė, o ko dar ne. pažvelgkite į tai nei į kaip buities naštą, bet kūrybiškiau, žaismingiau :)

Nesistenkite kažkaip išskirtinai su mergaite elgtis. Tiesiog labai svarbu ją išmokti priimti tokią, kokia ji yra. Daug kartų perskaičiau Jūsų laišką. Ir girdžiu tarsi, kad vaikas tol taip elgsis, kol pagaliau patikėsite ja. kad jai ir skauda, kai Jums dar neskaudėtų. kad jai ir liūdna dėl griežto tono, kai Jums dar nebūtų liūdna. Vaikai labai atkaklūs. Jie nori būti savimi. Nekeiskite vaiko. Tačiau savo specialiai atsargiu elgesiu pastiprinate kai kurias išmoktas reakcijas. Jūs tarsi norite, kad ji būtų ne tokia jautri. bet ji būtent tokia jautri yra. Tai yra Dievo dovana. O jūsų rūpestis - išmokti su ja elgtis. Svaerbu atkreipti dėmesį, kokią ugdymo įstaigą lankys, kokia mokytoja bus, kokį būrelį lankys, kokie žmonės ją sups. Pasirūpinkite, kad sielos jautrumas nebūtų užmuštas. Tuomet jis pražydės gražiausiomis spalvomis. pakolkas dukrytė tarsi nori, kad jos jautrumas būtų apskritai kaipo toks priimamas.


Ramunė