"Sveiki, Ramune,
Pamasciau, kad niekas kitas man geriau nepasakys, negu zmogus kuris pats turi tokios patirties :) o gal kartais is sono ir situacija lengvesne atrodo… Pasiule man grizti I darba ir esu baisiai pasimetus. Is vienos puses tu papildomu pinigu niekada nebus per daug, plius arteja sildymai, mot.pasalpa apkarpyta. Bet is kitos puses mazylei neseniai suejo metukai, net vaiksciot viena nemoka L jauciuos pati blogiausia mama, nes giliai giliai sirdyje visai noreciau veiklos, atsakomybes... bet ar to vertas paliktas vaikas? Bukit gera parasykit is patirties ar atsukus laika atgal iseitumet i darbeli vel? Buciau labai dekinga uz atsakyma..."
Miela mama,
visų pirma, noriu pasakyti, kad esate savo vaikui pati geriausia mama pasaulyje. Kitaip ja nebūtumėt :)
Vien jau tai, kad keliate klausimą sau tokį - rodo, kad Jums ne vis vien. Tai dar vienas taškas į Jūsų geros mamos sąskaitą.
Atsisėskite, atsipalaiduokite ir pagirkite save :)
Manau, labai tinkamai sveriate galimus variantus ant svarstyklių. Kai sunku apsispręsti, siūlau pagalvoti apie sprendimo žalą ir naudą. Labai racionaliai.
Kuo turėsite pasirūpinti, kai išeisite į darbą?
Kiek gausite atlyginimo?
Atskaičiuokite visas kelionės, pietų ir pan. išlaidas. Nepamirškite, kad į darbą reikia naujo garderobo. Dar visokias kitokias išlaidas priskaičiuokite. Nepamažinkite, o pridėkite prie sumos 5 proc nenumatytų išlaidų.
Kiek kainuos vaiko priežiūra? Ir kokios jos norėsite? Lopšelis ar auklė?
Viską suskaičiuokite. Tik ne iliuziškai, ne pagerintai, o realiai. Ir pažiūrėkite, kiek lieka pinigėlių.
iš tos sumos atimkite 20 proc - dėl vaiko sirgimo, vaistukų. Ir duok Dieve jam sveikatėlės :)
TURITE SVORĮ ANT VIENOS SVARSTYKLIŲ LĖKŠTĖS.
Pereikime prie kitos.
Jūsų mažas vaikas, kuriam dar kaip niekad labai reikia mamos, savo vienus svarbiausių gyvenimo etapų pradės leisti ne su mama. Negalime jos paklausti, kaip ji jausis dėl to. Galėsite tik stebėti reakciją vaiko į išsiskyrimą su mama. Bet Jūs puikiai jau nutuokiate, kaip jausitės Jūs. Esate pasimetusi. Vadinasi, neabejinga. Nesitikėkite, kad kas nors mylės vaiką taip, kaip gali mylėti tėvai. Svarbiausia - priežiūra kokybiška. Morali ir atsakinga asmenybė. Ji gi bus Jūsų vaikui pavyzdys ne valandą ir ne dvi.
Ant šitos lėkštės padėkite ir svarbią savo gyvenimo misiją - mamystę. Neskubinkite įvykių ir vaiko augimo. Niekam nebus į naudą.
Jūs norite atsakomybės? Turite jos į valias. Esate labai reikšminga savo vaikui. Jis gal ir nepadėkos, kad užauginote. Bet Jums didžiausia padėka bus jo sėkmingas gyvenimas. Padėti gerus pamatus galite tik Jūs. Tiksliau, tai labiau Jūsų atsakomybės reikalas, o ne auklės ar darželio.Jūs norite veiklos? Junkitės į kokį nors klubą, darykite ką nors. Augant vaikui atsiras vis daugiau laiko sau. Kol dar galite negrįžti į darbą, užsiimkite savo mamyste ir savimi. ir savo vaiku. ir savo šeimos puoselėjimu. Pildykite savo svajones. Nelaukite pensijos.
Kai vaikas bus pakankamai savarankiškas, kad galėtų tarp svetimų gerai jaustis - pamatysite, kokia rami bus mamiška širdis, kai vesite į darželį. Net ir į valstybinį.
Manau, kad į mažą augančią vaiko asmenybę reikia investuoti labai daug - laiko, buvimo kartu. Kad augimas būtų lengvesnis. Kad santykiai būtų darnesni. Ir Jūsų su vaiku. Ir vaiko su visu pasauliu.
Jei aš atsukčiau laiką atgal, nebūčiau grįžusį į profesinę veiklą iki dabar. Būčiau tik pasidarbaliojus šen ar ten. kad žmonės nepagalvotų, jog dingau. Nesvarbu, kokios yra karjeros galimybės. Man svarbu, kad užauginti psicchologiškai atsparią asmenybę aš turiu tik vieną jo vaikystę. Rudenį mano sūnui bus trys metai. Tačiau aš neturėjau alternatyvų. Dabar darbą renkuosi labai paprastai - stengiuosi nedirbti, kai nereikia. Nes labai mėgaujuosi savo mamos vaidmeniu. Kiti vaidmenys - moteris, mylimoji, meilužė, dukra, draugė, psichologė, sesuo, kaimynė, vartotoja..... Jie dabar nėra tokie reikšmingi.... Nieko nėra laikino.... gyvenu pačius gražiausius savo metus :)))
Ačiū už pasitikėjimą ir atsivėrimą.
Iš saulėtos terasos,
Ramunė
