2010 m. rugsėjo 28 d., antradienis
MAMA KLAUSIA: Močiutė ar pabaisa?
Labas vakaras, Ramune,
mano vaiko mociute pries kokius 5 menesius, kai sunui tebuvo vos 1 metukai pasake, kad toki vaika jau galima supurtyti, kai jis neva rodo savo nepasitenkinima. As kategoriskai pasakiau, kad pati ja papurtysiu, jei ji palies mano vaika. Nuo tos dienos as nebegaliu ja pilnai pasitiketi. Jei zmogui yra priimtinas toks auklejimo metodas, akivaizdu, kad esant jo nuomonei atitinkamai situacijai, ji gali ir papurtyti ta maza zmogeliuka. Aciu Dievui, to kol kas nebuvo. Neseniai su vyru pradejome kalbeti, kas man nepatinka is to, kaip jo tevai elgiasi su sunumi. As ir pasakiau,kad nepatinka jo mamos poziuris, jog vaika galima purtyti ar per uzpakali trenkti. Ir ka man galvoti apie jo mama, jeigu jai tai priimtina. Viskas baigesi tuo,kad buvau isvadinta paranoike reginti realia gresme savo vaikui kiekviena karta, kai jis lieka su jo tevais.
Jus esate protingas zmogus ir as saves nenuvertinu iki berastes ir juolab paranoikes. Tai pasakykit, ar as istiesu per daug bijau del savo vaiko.
Labai aciu uz atsakyma.
MAMA nerandanti supratingumo
Jūs esate labai atsakinga ir sąmoninga mama.
Perduokite savo vyrui, kad bijoti už vaiką tokioje situacijoje yra normalu. O nebijoti - neatsakomybės požymis.
Problema, kad dažnai suaugę vaikai vengia su savo tėvais konfrontacijos bet kokia kaina. jam nereikia išsižadėti savo tėvų, bet šioje situacijoje kaip tik jis turėtų pastiprinti Jūsų poziciją, kad vyresnei kartai neliktų abejonių.
Parodykite jam filmuką apie purtomus vaikus. Susiraskite youtube.com
Paaiškinkite savo vyrui, kad jūsų nerimas dėl galimo senelių smurtavimo prieš vaiką yra labai suprantamas. Mat tokio amžiaus vaikas negali apsiginti, pasitraukti, Jums pranešti apie netinkamą su juo elgesį.
Paaiškinkite savo vyrui, kad toks žmonių požiūris vienoje ar kitoje situacijoje gali padaryti įtakos jų elgesiui. Niekada negali žinoti, kada "plyš kantrybė" močiutei ir ji papurtys vaiką. Pasekmės gali būti žiaurios. Paaiškinkite savo vyrui, kad toks jo tėvų požiūris - tai smurto prieš vaikus palaikymas.
Elkitės taip, kaip galite. Galite bendrauti su jo tėvais, bet negalite palikti vaiko vieno su jais? Taip ir elkitės. Paaugus vaikeliui atsiras daugiau vietos pasitikėjimui vaiku. Daugiau atsiras ramybės.
Nebijokite pakalbinti draugiškoje atmosferoje vyro tėvų ir paaiškinkite, kad toks jų požiūris - tai smurto prieš vaikus palaikymas. Pamokykite, kaip kitais būdais gali drausminti JŪSŲ vaiką. Nors tokio amžiaus vaikams be ramaus trumpo pasakymo daugiau nieko neįsivaizduoju. Pasakykite, kad taip elgiatės pati ir tokio elgesio tikitės iš jų dabar ir ateityje. Pasakykite kategoriškai, kad JŪS ESATE PRIEŠ VAIKO PSICHOLOGINĮ AR FIZINĮ SMURTĄ, KURIS PASISLEPIA PO PAPURTYMU IR MUŠIMU PER UŽPAKALĮ. Pasakykite aiškiai, kad sužinojusi apie tokį elgesį su savo vaiku, kreipsitės į atitinkamas institucijas. Pasakykite, kad Jus labai gąsdina jų toks požiūris. Todėl jūs negalite jais pasitikėti, o tai darys neigiamos įtakos visos šeimos santykiams. Paaiškinkite, kad linkite savo vaikui senelių, bet tokio požiūrio Jūs tiesiog netoleruojate vardan vaiko sveikatos: fizinės ir psichinės.
Ten, kur yra galimybė smurtauti prieš vaikus, nėra nieko nepatogaus.
Paiūlykite seneliams apsilankyti paskaitėlėse :)
Sėkmės,
Ramunė
mano vaiko mociute pries kokius 5 menesius, kai sunui tebuvo vos 1 metukai pasake, kad toki vaika jau galima supurtyti, kai jis neva rodo savo nepasitenkinima. As kategoriskai pasakiau, kad pati ja papurtysiu, jei ji palies mano vaika. Nuo tos dienos as nebegaliu ja pilnai pasitiketi. Jei zmogui yra priimtinas toks auklejimo metodas, akivaizdu, kad esant jo nuomonei atitinkamai situacijai, ji gali ir papurtyti ta maza zmogeliuka. Aciu Dievui, to kol kas nebuvo. Neseniai su vyru pradejome kalbeti, kas man nepatinka is to, kaip jo tevai elgiasi su sunumi. As ir pasakiau,kad nepatinka jo mamos poziuris, jog vaika galima purtyti ar per uzpakali trenkti. Ir ka man galvoti apie jo mama, jeigu jai tai priimtina. Viskas baigesi tuo,kad buvau isvadinta paranoike reginti realia gresme savo vaikui kiekviena karta, kai jis lieka su jo tevais.
Jus esate protingas zmogus ir as saves nenuvertinu iki berastes ir juolab paranoikes. Tai pasakykit, ar as istiesu per daug bijau del savo vaiko.
Labai aciu uz atsakyma.
MAMA nerandanti supratingumo
Jūs esate labai atsakinga ir sąmoninga mama.
Perduokite savo vyrui, kad bijoti už vaiką tokioje situacijoje yra normalu. O nebijoti - neatsakomybės požymis.
Problema, kad dažnai suaugę vaikai vengia su savo tėvais konfrontacijos bet kokia kaina. jam nereikia išsižadėti savo tėvų, bet šioje situacijoje kaip tik jis turėtų pastiprinti Jūsų poziciją, kad vyresnei kartai neliktų abejonių.
Parodykite jam filmuką apie purtomus vaikus. Susiraskite youtube.com
Paaiškinkite savo vyrui, kad jūsų nerimas dėl galimo senelių smurtavimo prieš vaiką yra labai suprantamas. Mat tokio amžiaus vaikas negali apsiginti, pasitraukti, Jums pranešti apie netinkamą su juo elgesį.
Paaiškinkite savo vyrui, kad toks žmonių požiūris vienoje ar kitoje situacijoje gali padaryti įtakos jų elgesiui. Niekada negali žinoti, kada "plyš kantrybė" močiutei ir ji papurtys vaiką. Pasekmės gali būti žiaurios. Paaiškinkite savo vyrui, kad toks jo tėvų požiūris - tai smurto prieš vaikus palaikymas.
Elkitės taip, kaip galite. Galite bendrauti su jo tėvais, bet negalite palikti vaiko vieno su jais? Taip ir elkitės. Paaugus vaikeliui atsiras daugiau vietos pasitikėjimui vaiku. Daugiau atsiras ramybės.
Nebijokite pakalbinti draugiškoje atmosferoje vyro tėvų ir paaiškinkite, kad toks jų požiūris - tai smurto prieš vaikus palaikymas. Pamokykite, kaip kitais būdais gali drausminti JŪSŲ vaiką. Nors tokio amžiaus vaikams be ramaus trumpo pasakymo daugiau nieko neįsivaizduoju. Pasakykite, kad taip elgiatės pati ir tokio elgesio tikitės iš jų dabar ir ateityje. Pasakykite kategoriškai, kad JŪS ESATE PRIEŠ VAIKO PSICHOLOGINĮ AR FIZINĮ SMURTĄ, KURIS PASISLEPIA PO PAPURTYMU IR MUŠIMU PER UŽPAKALĮ. Pasakykite aiškiai, kad sužinojusi apie tokį elgesį su savo vaiku, kreipsitės į atitinkamas institucijas. Pasakykite, kad Jus labai gąsdina jų toks požiūris. Todėl jūs negalite jais pasitikėti, o tai darys neigiamos įtakos visos šeimos santykiams. Paaiškinkite, kad linkite savo vaikui senelių, bet tokio požiūrio Jūs tiesiog netoleruojate vardan vaiko sveikatos: fizinės ir psichinės.
Ten, kur yra galimybė smurtauti prieš vaikus, nėra nieko nepatogaus.
Paiūlykite seneliams apsilankyti paskaitėlėse :)
Sėkmės,
Ramunė
2010 m. rugsėjo 20 d., pirmadienis
Sąmoninga mamystė ir tėvystė
Kiekvienas mano susitikimas su mamomis, tėčiais, senelėmis, mokytojais ar darželių auklėtojais dar kartą patvirtina, jog sąmoningam suaugusiam gyvenimas su vaikais nėra paprastas ir lengvas. Nes reikia nuolat priimti tam tikrus sprendimus.
Sunkumų neturi tie, kurie galvoja, kad vaikai maži ir nieko nesupranta.
Sunkumų neturi tie, kurie nepastebi skirtumų tarp savo ir savo vaiko požiūrio į pasaulį.
Sunkumų neturi tie, kurie augina vaikus taip, kaip augino juos tėvai. Ir nesvarbu, koks jausmas iš to kyla...
Lengva nieko nekeisti.
Lengva rėkti.
Lengva mušti.
Lengva nesimokyti.
Lengva nieko nedaryti.
Paprasta gyventi tiems tėvams, kurie nesistengia suformuoti vaikui palankios jo artimiausios aplinkos.
Paprasta gyventi tiems, kurie negalvoja, ar konkretus miestas, konkretus miesto rajonas, konkreti ugdymo įstaiga yra tinkamiausia konkrečiam vaikui.
Paprasta tiems, kurie gyvena pagal knygas, įrėminančias vaikus į rėmus: nuo 1,5 m. reikia miegoti atskirai; nuo 2 metų privalai kalbėti; nuo 3 metų reikia eiti į darželį...
Lengva auginti vaikus pagal medikų paliepimus.
Lengva auginti vaikus pagal kitų specialistų patarimus.
Norėčiau padrąsinti tuos suaugusiuosiu, kurie ieško atsakymų savo vaikuose.
Tiesiu Jums ranką, bičiuliai.
Ateinate į susitikimus, nes norite būti tikri, kad elgiatės, mąstote tinkamai.
Ateinate į susitikimus, nes esate pasiruošę iššūkiams. Keisti savo požiūrį, elgesį.
Klausiate, nes rūpi vaikas. Jūsų vaikas. ne iš knygos. O nuo širdies. Pats pačiausias.
Kiekviena diskusija yra karšta, nes rūpi. Labai rūpi. Taip ir turi būti.
Iki kitų susitikimų,
Ramunė
P.S. susitikimai toliauy tęsiami mamų menėje.
P.S. šį ketvirtadienį laukiu susitikimo su Kauno mamų klubo mamytėmis Kaune, kveičiu prisijungti.
P.S. spalio 7 dieną okupuosiu Šaiulius ir Coliukės darželį, ateikite.
Sunkumų neturi tie, kurie galvoja, kad vaikai maži ir nieko nesupranta.
Sunkumų neturi tie, kurie nepastebi skirtumų tarp savo ir savo vaiko požiūrio į pasaulį.
Sunkumų neturi tie, kurie augina vaikus taip, kaip augino juos tėvai. Ir nesvarbu, koks jausmas iš to kyla...
Lengva nieko nekeisti.
Lengva rėkti.
Lengva mušti.
Lengva nesimokyti.
Lengva nieko nedaryti.
Paprasta gyventi tiems tėvams, kurie nesistengia suformuoti vaikui palankios jo artimiausios aplinkos.
Paprasta gyventi tiems, kurie negalvoja, ar konkretus miestas, konkretus miesto rajonas, konkreti ugdymo įstaiga yra tinkamiausia konkrečiam vaikui.
Paprasta tiems, kurie gyvena pagal knygas, įrėminančias vaikus į rėmus: nuo 1,5 m. reikia miegoti atskirai; nuo 2 metų privalai kalbėti; nuo 3 metų reikia eiti į darželį...
Lengva auginti vaikus pagal medikų paliepimus.
Lengva auginti vaikus pagal kitų specialistų patarimus.
Norėčiau padrąsinti tuos suaugusiuosiu, kurie ieško atsakymų savo vaikuose.
Tiesiu Jums ranką, bičiuliai.
Ateinate į susitikimus, nes norite būti tikri, kad elgiatės, mąstote tinkamai.
Ateinate į susitikimus, nes esate pasiruošę iššūkiams. Keisti savo požiūrį, elgesį.
Klausiate, nes rūpi vaikas. Jūsų vaikas. ne iš knygos. O nuo širdies. Pats pačiausias.
Kiekviena diskusija yra karšta, nes rūpi. Labai rūpi. Taip ir turi būti.
Iki kitų susitikimų,
Ramunė
P.S. susitikimai toliauy tęsiami mamų menėje.
P.S. šį ketvirtadienį laukiu susitikimo su Kauno mamų klubo mamytėmis Kaune, kveičiu prisijungti.
P.S. spalio 7 dieną okupuosiu Šaiulius ir Coliukės darželį, ateikite.
2010 m. rugsėjo 6 d., pirmadienis
Psichologės Ramunės seminarai "Mamų menėje"
Sveiki,
pagaliau prasideda naujas darbų sezonas, kurio laukiu labai.
Paskaitų apie gyvenimą su vaikais šiemet pageidavo dar viena mamų bendruomenė.
Kviečiu prisijungti ir Jus.
Visa informacija apie mano paskaitas, temas, laiką, kainą:
http://mamumene.lt/category/pamokeles/
http://mamumene.lt/category/pamokeles/
Iki susitikimo jau šį penktadienio rytą,
Ramunė
pagaliau prasideda naujas darbų sezonas, kurio laukiu labai.
Paskaitų apie gyvenimą su vaikais šiemet pageidavo dar viena mamų bendruomenė.
Kviečiu prisijungti ir Jus.
Visa informacija apie mano paskaitas, temas, laiką, kainą:
http://mamumene.lt/category/pamokeles/
http://mamumene.lt/category/pamokeles/
Iki susitikimo jau šį penktadienio rytą,
Ramunė
2010 m. rugsėjo 2 d., ketvirtadienis
MAMA KLAUSIA - per mažai dėmesio po išsiskyrimo
Laiškas, pasiklydęs tarp pašto dėžutės ir facebook...
"Labas vakaras, Ramune,
neduoda ramybes man vienas dalykas ir labai noreciau suzinoti jus nuomone apie tai.
Turiu suneli, jam 09.13 bus jau 1 metukai ir 5 menesiai. Si savaitgali su vyru isvaziavome i vestuves, o ji palikome priziureti seneliams. Pries isvaziuodama aiskinau jam, kad mama ir tetis isvaziuos, kad jis nakti miegos ne su mama, o su mociute, kad, kai atsikels mamos dar nebus ir jis pavalges vaziuos pas kitus senelius. Trumpai tariant, kiek smulkiau nupasakojau jam, kas bus, kol nebus mamos ir tecio, kada mes grisime. Sakiau, kad labai ji myliu ir jo pasiilgsiu ir man bus liudna be jo. Isvaziuodami atsisveikinome buciniu, apsikabinimu ir rankyciu mojavimais, taigi nedingau nepastebeta.
Namo su vyru grizome, o jis dar buvo pas senelius, taciau seneliai greitai ji parveze namo. stai tada ir prasidejo mano skauduliai.
sunus visiskai ignoravo mane. Paklaustas kur mama, parode, bet ant mano ranku nuo mociutes ranku eiti nenorejo. pastatytas ant zemes rode, kur yra didi (masina), atejus kitam seneliui pas ji ant ranku ejo. Jam daug idomiau buvo apziureti kieme stovincias masinas, nueiti pas suniukus. Tik po geru 5 minuciu jis parode nora eit pas mane, apkabinti ir parodyti kaip myli. Man buvo taip skaudu, kad jis taip ilgai mane ignoravo. IR mano akim ziurint tai nera gerai. Juk vaikas turetu pasiilgti mamos. Manau, kad jis pyksta ant manes, jog taip ilgai nebuvau salia jo, nebuvau, kai jam labai manes reikejo. O gal jis dar per mazas, kad suvoktu, jog mamos taip ilgai nebuvo ir ta mano pamatyma priima naturaliai - mama vel yra ir gerai, kodel dabar turiu ja apkabinti. Bet kitais atvejais buna kitaip....Kodel?
Kasdienybeje mes daug bendraujame, stengiuosi kiek imanoma daugiau laiko praleidti su juo ir supazindinti su pasauliu.Mums puikiai pavyksta susikalbeti be zodelio "ne", nors, tiesa, kartais jis dar issprusta is mano lupu. Iseidama visada su juo atsisveikinu. Kartais jis lengvai mane isleidzia, kartais buna asaru. Bet visada pasakau, kur einu, kada grisiu.
Kai mes buname tik trise - as, vyras, sunus - man grizus, jis visada dziaugsmingai mane pasitinka, jam reikia tik manes. O stai, kai buname pas senelius - mama gali ir neegzistuoti. Gal del to, kad seneliai kitaip elgiasi su juo, t.y. juk jie tik zaidzia, leidzia daryti, ka jis nori, taigi visiaki pasiduoda jo iniciatyvai. O mama juk ir valgyti liepia, ir ant puoduko sodina, ir savo iniciatyva rodo.
Zinau apie saugu prieraisuma, apie tris vaiku ir mamu tarpusavio rysio tipus, bet vistiek mane glumina toks vaikoi elgesys. Ir pradedu galvoti, kad kazka padariau negerai jo kudikystes laikotarpiu. Bet ka tiksliai dar nesupratau.
Busiu jums ir esu jums labai dekinga uz viska ka parasysite ir ka jau esate perdavusi man savo straipsniais.
Pagarbiai,
Ineta"
Ineta,
siūlau savo laišką perskaityti pačiai. Į visus užduotus klausimus atsakėte pati :)
Taigi patvirtinu tik:
vaikai neprivalo vienodai reaguoti į tam tikras panašias situacijas. Svarbiau įsigilinti, kaip Jūs jaučiatės, ko tikitė. ir tikitės, manau, kažkaip per daug. VAIKAS TURĖTŲ PASIILGTI MAMOS. O kas sako, kad vaikas Jūsų nepasiilgo? Pajauskite pasiilgimo išraišką, tylią išraišką... Jei Jūs pasiilgote, tai ir pulkite vaikui į glėbį, tai ir sakykite: vajezaumarija, kaip aš tavęs pasiilgau... Tai ir išbučiuokite, išmyluokite... Rodykite savo pasiilgimą... Kas čia per cirkas: parodė, kur mama :) Vaikai gi ne idiotai :) Jie nepamiršta jiems svarbiausio žmogaus per parą, dvi ar pan. :) Ignoravimas - tai specialus kito žmogaus nepaisymas. Vaikai tokiais niekais neužsiima. Įsiklausykite į savo vaiką: jis ne robotas, reaguoja natūraliai, priimkite jo reakciją. Ir dar kartą pasikartosiu: pradėkite nuo savęs, nuo savo reakcijos.
Man tik įdomu, ką jūs darėte per tas 5 minutes, kai skaudinotės, jog Jūsų vaikas Jus taip ilgai ignoruoja???
Kai aš labai pasiilgstu savo vaiko, tai matosi aiškiai nuo pat pirmos mūsų susitikimo sekundės. Meilės išraiškai vaikui po išsiskyrimo palauk nėra... Ir nereikia...
Vaiko pergyvenimai, išsiskyrimo liūdesys atsispindi paprastai atsisakyme valgyti, neramiu miegu, nenoru nieko veikti, suirzimu ir pan. Tai galima pamatyti išoriškai. nereikia nieko prisigalvoti. Jei vaikas šypsosi, jei jam po išsiskyrimo su Jumis - viskas gerai, tai, vadinasi, gerai viskas. o atsakinėti į klausimus KODĖL? galima būtų valandų valandas...
Aš Jums siūlau pabūti su savo jausmu, kurį aprašėte. Įsiklausykite į jį. Kas tai? Prisiminkite savo vaikystę. Užduokite klausimą, ko norėtų vaikas, grįžus po ilgesnio išsiskyrimo mamai? Kokio elgesio iš mamos? Kokios jausmų išraiškos?
Truputį girdisi pavydas mama-seneliai.... Truputį susireikšminimas.... aš gi mama.... Tai nėra nei gerai, nei blogai. Tik Jums spręsti, ką su kokiais jausmais veikti... Dažnai nemalonius jausmus paverčiame tokiais klausimais, kurie kyla Jums... Suveikia ego gynybos...
Esate rūpestinga, mylinti, pažangi mama. Linkiu ir toliau taip mylėti savo mažylį, kad po pabuvimo be jo motiniški instinktai truputį sukeltų įvairius jausmus... tam, kad nepaliktumėte per dažnai, per ilgai... Tai vis to nuostabaus mamos ir vaiko ryšio chemija...
Dėkui už atkaklumą iš antro karto sulaukti atsakymo.
Sėkmės, Ramunė
2010 m. rugsėjo 1 d., trečiadienis
MAMA KLAUSIA - vaikas nebenori miegoti savo lovoje
Dar vienas mamytės laiškas:
"Grįžome iš ligoninės neseniai. Vaikui 2,5 metų. Iki ligoninės sūnus miegojo jau savo lovelėje. o dabar vėl veržiasi miegoti kartu su mumis. Ką daryti? Ir kodėl taip vyksta?"
Mama,
ligoninė net ir suaugusiajam sukelia tam tikro streso. Juo labiau mažyliai labai jautriai reaguoja į aplinkos staigų pasikeitimą. Kam gali būti malonu daug svetimų žmonių aplinkui, svetima lova, mažai privatumo, daug medicininių intervencijų?
Tik numanau, kad ligoninėje su sūnumi dalinotės viena lova. Taigi berniukas tiesiog toliau nori miegoti taip, kaip tą darė ligoninėje. Tame nieko blogo ar neigiamo nėra. Pajusti namų jaukumą, abiejų tėvų artumą, šilumą - kas gali būti geriau, atsigaunant po ligoninės patalpų, daktarų ir įvairių procedūrų. Sūnus juk negalvoja, kad jis yra dviems tėvams naktį trukdis.
Aš siūlau įsiklausyti į vaiką: lai jis atsigauna :)
Pasiūlykite vis karts nuo karto elegantiškai jo lovą. Kai tik vaikas vėl galės savarankiškai miegoti, tą ir padarys. Manau, kad neverta vaiko grūsti į savo lovą ašarų sąskaita.
Apie ligoninę ir miegojimą kartu esu rašiusi :)
http://vaikopasaulis.blogspot.com
Ramunė
"Grįžome iš ligoninės neseniai. Vaikui 2,5 metų. Iki ligoninės sūnus miegojo jau savo lovelėje. o dabar vėl veržiasi miegoti kartu su mumis. Ką daryti? Ir kodėl taip vyksta?"
Mama,
ligoninė net ir suaugusiajam sukelia tam tikro streso. Juo labiau mažyliai labai jautriai reaguoja į aplinkos staigų pasikeitimą. Kam gali būti malonu daug svetimų žmonių aplinkui, svetima lova, mažai privatumo, daug medicininių intervencijų?
Tik numanau, kad ligoninėje su sūnumi dalinotės viena lova. Taigi berniukas tiesiog toliau nori miegoti taip, kaip tą darė ligoninėje. Tame nieko blogo ar neigiamo nėra. Pajusti namų jaukumą, abiejų tėvų artumą, šilumą - kas gali būti geriau, atsigaunant po ligoninės patalpų, daktarų ir įvairių procedūrų. Sūnus juk negalvoja, kad jis yra dviems tėvams naktį trukdis.
Aš siūlau įsiklausyti į vaiką: lai jis atsigauna :)
Pasiūlykite vis karts nuo karto elegantiškai jo lovą. Kai tik vaikas vėl galės savarankiškai miegoti, tą ir padarys. Manau, kad neverta vaiko grūsti į savo lovą ašarų sąskaita.
Apie ligoninę ir miegojimą kartu esu rašiusi :)
http://vaikopasaulis.blogspot.com
Ramunė
2010 m. rugpjūčio 31 d., antradienis
MAMA KLAUSIA - apie skausmingą išsiskyrimą.
Šiandien gavau mamos laišką.
"Laba diena,Dažnai paskaitinėjame su vyru jūsų puslapiuką, o po to diskutuojame apie perskaitytas mintis, idėjas, vaikų auklėjimą. Džiaugiuosi, kad jūsų mintys mums tai pat yra artimos. Bet atėjo toks laikas, kai ir mums kilo klausimas dėl savo dukrytės auklėjimo. Ji dar mažas žmogutis - šeši mėnesiai, bet problema atsirado... Viskas prasidėjo nuo to, kad aš ją turėjau palikti valandžiukę saugoti vyrui, kol pati ėjau pas gydytojus. Grįžusi radau ją nusiverkusią, nes vyrui nelabai sekėsi ją nuraminti. Sekantį kartą turėjau palikti savo mamai, jai sekėsi dar blogiau - vos tik man išėjus iš namų ji puolė skambinti, kad skubėčiau namo, nes vaikas klykia taip, kad vos įtraukia orą. Bėgau iš gydytojos laukiamojo kiek įkabindama...Po to sekė dar keletas palikimų sų vyru. Jam sunkiai sekėsi, bet kitos išeities tiesiog nebuvo. Dabar jau viskas baigėsi. Niekur man eiti nebereikia jau kokį mėnesį, bet...Naktinis jos miegas tapo labai jautrus. Kadangi aš ją maitinu, ji naktim prabunda valgyti, bet pastebėjau, kad ji ne kiek valgo, bet apsižioja ir vėl užmiega. Jai svarbu pajusti, kad aš šalia. Dieną tai pat - jeigu ji miega, šalia gulėti turiu ir aš, nes jeigu ji prabus ir manęs neras, išsibudins ir pradės verkti, o jeigu prabus ir pamatys mane šalia, prisiglaus ir užmigs toliau. Tai pat ji nebūna pas kitus žmones. Mano rankose būdama šypsosi, bendrauja su svetimais, bet vos tik kiti ją pasiema į rankas - prasideda ašaros. Vyro mama man sako, kad padarėm klaidą jos nuo mažų dienų nepalikinėdami kitiems (mano tėvams, jai pačiai), tada vaikas nebijotų žmonių. Tai pat priekaištauja, jog blogai darau, kad neleidžiu vaikui verkti - taip parsivalys balso stygos pasako jos, ir neišleps vaikas. Absurdas, manau, bet uošvienė vis to nepamiršta priminti. Kiti sako, kad palik vaiką kam nors, eik be jo kur prasiblaškyti, pailsėti, bet...na niekaip aš nei prasiblaškysiu nei pailsėsiu be jos ir nuolat galvodama ar viskas jai gerai. Tad didžiausią klausimą man ir kelia tas, ar vaiką pratinti prie kitų žmonių, palikti verkti pas juos ir t.t., ar nereikia tokių radikalių ir žiaurių priemonių ir laikui atėjus ji pati nebijos kitų. Nes pas mus namuose ir lankosi kiti žmonės, ir mes patys išvažiuojam, dukrytė tikrai mato daug kitų žmonių, tik, kad jų neprisileidžia prie savęs. Nenoriu pakenkti vaiko psichologiniam vystymuisi, saugumo jausmui, bet nenoriu ir prisirišti prie savęs, jeigu tai bus pavojinga jai ateityje bendraujant su kitais.Dėkoju už Jūsų sugaištą laiką man."
Miela mama,
Jūsų dukrytė yra tikrai dar mažas žmogutis, kuriam iki pilno saugumo reikia TIEK mamos artumo, kiek jai reikia. Kiekvienam vaikui - labai individualiai.
Esate jautri mama, kuriai motiniški instinktai neduoda ramybės, todėl ir kyla pasipriešinimas bei abejonės dėl vyresniosios kartos "pamokymų". Leiskite uošvienei kalbėti, ką ji nori. Tačiau elkitės, kaip širdis liepia. Žmonės nusišneka ne būtinai iš pykčio. Iš nežinojimo... Ir vis iš to gero norėjimo :)
Su Jumis ir Jūsų dukra - viskas gerai. Būtų keista, jei vaikelis galėtų išbūti be Jūsų ilgai. Būtų keista, jei Jūs galėtumėte išbūti be jos ilgai. Ateis dar tas laikas, kai atsiskyrimas bus neskausmingas nei dukrai, nei Jums.
Kai mama stresuoja ir išgyvena dėl išsiskyrimo su vaiku, paskleidžia bangas ore... Atraskite vidinę ramybę, kai neišvengiamai reikia išeiti be dukters... Ir dukrai bus ramiau. Vaikai visai kitaip jaučiasi, kai suaugę šalia yra subalansuoti, pasitiki savimi, jaučiasi, jog kontroliuoja situaciją. Turime patys mokytis ir vaikus savo mokyti, kad yra situacijų, kai kažkas vyksta neišvengiamai...
Susidaro įspūdis, kad pergyvenate, kaip gi susitvarkys tie KITI be Jūsų su Jūsų dukra. Tai nesitikėkite, kad bus taip, kaip prie Jūsų. Tačiau ir Jūs, ir Jūsų dukra turi išmokti kitokio bendravimo. Tėvas atranda savo unikalų ryšį su vaiku. Jei nori. Nereikia mokyti, kaip ir ką daryti su vaiku. Tiesiog jis pats turi išmokti būti su ja: ar vaikas šypsosi, ar verkia. Niekas taip nepaguos vaiko, kaip mama. Galite labai elegantiškai pasakyti, kas padeda Jums, kai mažylė įsiverkia. Nors... spėju, kad prie Jūsų nėra reikalo mažylei verkti :) Paorganizuokite, kad tėtis daugiau laiko būtų su mažyle, jei tai tik įmanoma... Lai jie apsipranta vienas prie kito... Turite išmokti uždaryti namų duris ir palikti viską kitam suaugusiajam...
Jei tenka palikti dukrą močiutei, taip pat pasirūpinkite bendravimo puoselėjimu. Kad vaikas nepasiliktų tik tuomet su močiute, kai Jūsų nėra. Atsirastų daugiau ramybės. Priešingu atveju mažylė gali kitus žmones dar susieti su mamos dingimu...Bet nebūtinai...
Naktinis miegas pas mažus vaikus gali kisti ramybės atžvilgiu. Nebūtinai tai susiję su vaiko palikimu. Tačiau žindymas labai veiksminga priemonė saugumo atstatymui. Vaikai iš tiesų krūtį ima ne tik dėl alkio poreikio. Iš nesaugumo ir pan. taip pat papulis - geras draugas :)
Turite išmokti atrasti laiko ir sau. Nebūtinai pabėgti iš namų. Nebūtinai 6 valandom. Iš laiško susidaro įspūdis, kad esate pavargusi. Ir tai būtų labai normalu.Turite prašyti pagalbos kitų, artimųjų. Vienoms mamoms norisi pasitvarkyti ramiai - tuomet vaikučiu rūpinasi kiti. Kitoms mamoms norisi pabėgti iš namų prasiblaškyti. Dar kitos skaito. Kitos eina maudytis ar sportuoti. Dar kitoms reikia tiesiog nerūpestingai būti su vaiku - tuomet kiti padeda buityje. Atraskite laiko sau Jums priimtina forma. Išmokite prašyti pagalbos artimųjų.
Mamystė - tai auka. Niekas Jūsų nepakeis vaikui. Tačiau nelikite viena.
Taip pat atminkite - kiekvienas žmogus skirtingai konstruooja savo socialinį tinklą. Vieni kūdikiai šypsosi visiems, džiaugiasi visais. Kiti - labiau susikoncentravę į mamą atras kitokį kelią į pasaulį tarp žmonių. Būkite jautri savo vaiko pasirinkimui. Nelyginkite jos su kitais. Kas iš to? Kelkite klausimą: kam kūdikiui svetimus žmones arti prisileisti? Taigi dar ne laikas. Dar ne laikas išsiskyrimui su mama...
Ramunė
"Laba diena,Dažnai paskaitinėjame su vyru jūsų puslapiuką, o po to diskutuojame apie perskaitytas mintis, idėjas, vaikų auklėjimą. Džiaugiuosi, kad jūsų mintys mums tai pat yra artimos. Bet atėjo toks laikas, kai ir mums kilo klausimas dėl savo dukrytės auklėjimo. Ji dar mažas žmogutis - šeši mėnesiai, bet problema atsirado... Viskas prasidėjo nuo to, kad aš ją turėjau palikti valandžiukę saugoti vyrui, kol pati ėjau pas gydytojus. Grįžusi radau ją nusiverkusią, nes vyrui nelabai sekėsi ją nuraminti. Sekantį kartą turėjau palikti savo mamai, jai sekėsi dar blogiau - vos tik man išėjus iš namų ji puolė skambinti, kad skubėčiau namo, nes vaikas klykia taip, kad vos įtraukia orą. Bėgau iš gydytojos laukiamojo kiek įkabindama...Po to sekė dar keletas palikimų sų vyru. Jam sunkiai sekėsi, bet kitos išeities tiesiog nebuvo. Dabar jau viskas baigėsi. Niekur man eiti nebereikia jau kokį mėnesį, bet...Naktinis jos miegas tapo labai jautrus. Kadangi aš ją maitinu, ji naktim prabunda valgyti, bet pastebėjau, kad ji ne kiek valgo, bet apsižioja ir vėl užmiega. Jai svarbu pajusti, kad aš šalia. Dieną tai pat - jeigu ji miega, šalia gulėti turiu ir aš, nes jeigu ji prabus ir manęs neras, išsibudins ir pradės verkti, o jeigu prabus ir pamatys mane šalia, prisiglaus ir užmigs toliau. Tai pat ji nebūna pas kitus žmones. Mano rankose būdama šypsosi, bendrauja su svetimais, bet vos tik kiti ją pasiema į rankas - prasideda ašaros. Vyro mama man sako, kad padarėm klaidą jos nuo mažų dienų nepalikinėdami kitiems (mano tėvams, jai pačiai), tada vaikas nebijotų žmonių. Tai pat priekaištauja, jog blogai darau, kad neleidžiu vaikui verkti - taip parsivalys balso stygos pasako jos, ir neišleps vaikas. Absurdas, manau, bet uošvienė vis to nepamiršta priminti. Kiti sako, kad palik vaiką kam nors, eik be jo kur prasiblaškyti, pailsėti, bet...na niekaip aš nei prasiblaškysiu nei pailsėsiu be jos ir nuolat galvodama ar viskas jai gerai. Tad didžiausią klausimą man ir kelia tas, ar vaiką pratinti prie kitų žmonių, palikti verkti pas juos ir t.t., ar nereikia tokių radikalių ir žiaurių priemonių ir laikui atėjus ji pati nebijos kitų. Nes pas mus namuose ir lankosi kiti žmonės, ir mes patys išvažiuojam, dukrytė tikrai mato daug kitų žmonių, tik, kad jų neprisileidžia prie savęs. Nenoriu pakenkti vaiko psichologiniam vystymuisi, saugumo jausmui, bet nenoriu ir prisirišti prie savęs, jeigu tai bus pavojinga jai ateityje bendraujant su kitais.Dėkoju už Jūsų sugaištą laiką man."
Miela mama,
Jūsų dukrytė yra tikrai dar mažas žmogutis, kuriam iki pilno saugumo reikia TIEK mamos artumo, kiek jai reikia. Kiekvienam vaikui - labai individualiai.
Esate jautri mama, kuriai motiniški instinktai neduoda ramybės, todėl ir kyla pasipriešinimas bei abejonės dėl vyresniosios kartos "pamokymų". Leiskite uošvienei kalbėti, ką ji nori. Tačiau elkitės, kaip širdis liepia. Žmonės nusišneka ne būtinai iš pykčio. Iš nežinojimo... Ir vis iš to gero norėjimo :)
Su Jumis ir Jūsų dukra - viskas gerai. Būtų keista, jei vaikelis galėtų išbūti be Jūsų ilgai. Būtų keista, jei Jūs galėtumėte išbūti be jos ilgai. Ateis dar tas laikas, kai atsiskyrimas bus neskausmingas nei dukrai, nei Jums.
Kai mama stresuoja ir išgyvena dėl išsiskyrimo su vaiku, paskleidžia bangas ore... Atraskite vidinę ramybę, kai neišvengiamai reikia išeiti be dukters... Ir dukrai bus ramiau. Vaikai visai kitaip jaučiasi, kai suaugę šalia yra subalansuoti, pasitiki savimi, jaučiasi, jog kontroliuoja situaciją. Turime patys mokytis ir vaikus savo mokyti, kad yra situacijų, kai kažkas vyksta neišvengiamai...
Susidaro įspūdis, kad pergyvenate, kaip gi susitvarkys tie KITI be Jūsų su Jūsų dukra. Tai nesitikėkite, kad bus taip, kaip prie Jūsų. Tačiau ir Jūs, ir Jūsų dukra turi išmokti kitokio bendravimo. Tėvas atranda savo unikalų ryšį su vaiku. Jei nori. Nereikia mokyti, kaip ir ką daryti su vaiku. Tiesiog jis pats turi išmokti būti su ja: ar vaikas šypsosi, ar verkia. Niekas taip nepaguos vaiko, kaip mama. Galite labai elegantiškai pasakyti, kas padeda Jums, kai mažylė įsiverkia. Nors... spėju, kad prie Jūsų nėra reikalo mažylei verkti :) Paorganizuokite, kad tėtis daugiau laiko būtų su mažyle, jei tai tik įmanoma... Lai jie apsipranta vienas prie kito... Turite išmokti uždaryti namų duris ir palikti viską kitam suaugusiajam...
Jei tenka palikti dukrą močiutei, taip pat pasirūpinkite bendravimo puoselėjimu. Kad vaikas nepasiliktų tik tuomet su močiute, kai Jūsų nėra. Atsirastų daugiau ramybės. Priešingu atveju mažylė gali kitus žmones dar susieti su mamos dingimu...Bet nebūtinai...
Naktinis miegas pas mažus vaikus gali kisti ramybės atžvilgiu. Nebūtinai tai susiję su vaiko palikimu. Tačiau žindymas labai veiksminga priemonė saugumo atstatymui. Vaikai iš tiesų krūtį ima ne tik dėl alkio poreikio. Iš nesaugumo ir pan. taip pat papulis - geras draugas :)
Turite išmokti atrasti laiko ir sau. Nebūtinai pabėgti iš namų. Nebūtinai 6 valandom. Iš laiško susidaro įspūdis, kad esate pavargusi. Ir tai būtų labai normalu.Turite prašyti pagalbos kitų, artimųjų. Vienoms mamoms norisi pasitvarkyti ramiai - tuomet vaikučiu rūpinasi kiti. Kitoms mamoms norisi pabėgti iš namų prasiblaškyti. Dar kitos skaito. Kitos eina maudytis ar sportuoti. Dar kitoms reikia tiesiog nerūpestingai būti su vaiku - tuomet kiti padeda buityje. Atraskite laiko sau Jums priimtina forma. Išmokite prašyti pagalbos artimųjų.
Mamystė - tai auka. Niekas Jūsų nepakeis vaikui. Tačiau nelikite viena.
Taip pat atminkite - kiekvienas žmogus skirtingai konstruooja savo socialinį tinklą. Vieni kūdikiai šypsosi visiems, džiaugiasi visais. Kiti - labiau susikoncentravę į mamą atras kitokį kelią į pasaulį tarp žmonių. Būkite jautri savo vaiko pasirinkimui. Nelyginkite jos su kitais. Kas iš to? Kelkite klausimą: kam kūdikiui svetimus žmones arti prisileisti? Taigi dar ne laikas. Dar ne laikas išsiskyrimui su mama...
Ramunė
Užsisakykite:
Komentarai (Atom)
