Dar vienas mamytės laiškas:
"Grįžome iš ligoninės neseniai. Vaikui 2,5 metų. Iki ligoninės sūnus miegojo jau savo lovelėje. o dabar vėl veržiasi miegoti kartu su mumis. Ką daryti? Ir kodėl taip vyksta?"
Mama,
ligoninė net ir suaugusiajam sukelia tam tikro streso. Juo labiau mažyliai labai jautriai reaguoja į aplinkos staigų pasikeitimą. Kam gali būti malonu daug svetimų žmonių aplinkui, svetima lova, mažai privatumo, daug medicininių intervencijų?
Tik numanau, kad ligoninėje su sūnumi dalinotės viena lova. Taigi berniukas tiesiog toliau nori miegoti taip, kaip tą darė ligoninėje. Tame nieko blogo ar neigiamo nėra. Pajusti namų jaukumą, abiejų tėvų artumą, šilumą - kas gali būti geriau, atsigaunant po ligoninės patalpų, daktarų ir įvairių procedūrų. Sūnus juk negalvoja, kad jis yra dviems tėvams naktį trukdis.
Aš siūlau įsiklausyti į vaiką: lai jis atsigauna :)
Pasiūlykite vis karts nuo karto elegantiškai jo lovą. Kai tik vaikas vėl galės savarankiškai miegoti, tą ir padarys. Manau, kad neverta vaiko grūsti į savo lovą ašarų sąskaita.
Apie ligoninę ir miegojimą kartu esu rašiusi :)
http://vaikopasaulis.blogspot.com
Ramunė
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą