Turiu kelias rupesti keliancias situacijas. Pradedu atsargiai itarti,jog mano 1,5m.dukryte manipuliuoja verkdama.Kelis kart ir kojytem patrepsejo..Kol dar tai istiesu neisivaziavo,noreciau zinot kur mano klaidos? As tikrai reaguoju i jos verksma..Ar iseitis is tokios situacijos leisti paverkti?..Jei negaliu duoti ko ji nori, paaiskinu,kad pvz.tas kamuolys vaiku,jie dabar zaidzia.,arba ta gelyte tetos,negalim jos skinti,bet gali pauostyti ir pan. Antroji situacija taip pat susijus su verksmu.Kai reikia isvalyti dantukus...Nors valom nuo pirmuju atsiradimo,dabar tai tapo problema.Nepadeda(dazniausiai) nei zaidimai,nei tai,kad salia dantis valosi tetis..Protestas..Riksmas didziausias..(vakar ramiai graziai issivalem kartu su vilku ir pora meskiuku
1,5 metų vaikas tikrai nemoka manipuliuoti. Nebent pati to išmokėte. Kaip tai vyksta? Vaikas verkia truputį - Jūs nekreipiate dėmesio, vaikas verkia labiau - jūs nekreipiate dėmesio, vaikas verkia taip, kad jūs negalite apsikęsti ir sureaguojate - nesvarbu, kaip. Pvz. paimate ant rankų, pažiūrite į vaiką, pakalbinate. Taip tarsi pasakote vaikui: va, kai taip rėki, tai aš tuomet jau reaguosiu. Visko, ko vaikas nori, duoti negalima. Tai tiesiog neįmanoma. Tačiau po skausmingo verkimo Jūsų paaiškinimas, pakalbėjimas su ja, gali pastiprinti verkimą.
Aš rekomenduoju užbėgti ašaroms už akių. Tiksliau, pataupyti vaiko diskomforto būsenas. Ir paaiškinsiu, kodėl. Kai mažas vaikas verkia, jis dažnai taip išreiškia savo nepasitenkinimą. Suaugusiam taip pat kaupiasi nepasitenkinimas. Tačiau mes galime kažką padaryti. Pvz. jei mums trukdo per garsi muzika, mes patildome ją ir t.t Maži vaikai labai priklausomi nuo mūsų. Jie turi ribotas galimybes padaryti įtakos juos supančiai aplinkai. Todėl labai svarbu pastebėti vaiko būsenas. Nereikia laukti, kol vaikui bus visai blogai. Galima sureaguoti ir į mažas nepasitenkinimo būsenas. Dažnai suaugę sako: nieko, pakentės. Aš sakau - o kam? Kai vaikas jaučia daugiau komforto, jis ramesnis, labiau patenkintas savimi, aplinkiniais. Jam viskas geriau. Man labai padėdavo kūdikių gestų kalba, nes jos pagalba mažius išreikšdavo tai, ko jam reikia. Nereikia vaiko versti iškęsti jam nemalonias būsenas. Tai negrūdina asmenybės. Dažnai būna vaikas suirzęs, kai iš jo tikimasi ne pagal metus, pvz. per ilgai paliekamas vienas, per daug savarankiškumo suteikiama, per mažai žaidžiama su juo ir t.t.
Ar leisti vaikui verkti ar ne? Užduokite šį klausimą kitaip: ar leisti kitam žmogui verkti ar ne? Skamba jau keistokai, ar ne? Vaikai tokie pat kaip ir mes. Kartais juokiamės, kartais verkiame. Vaikų ašaras reikia tiesiog priimti. Svarbiau yra atspindėti jausmą, nes verkti galima ir iš pykčio, ir iš liūdesio, ir iš baimės. Kai verkia suaugęs, mes norime jį paguosti. O kartais jaučiame, kad geriau palikti paverkti. Taip ir su vaikais. Mamos ypač gerai jaučia, kada reikia paguosti, kada prieiti, o kada tiesiog švelniai išbūti. Jei vaikui verkiant Jūs kankinatės, širdis nerimsta, tai nesikankinkite ir vaiko nekankinkite. Aš neskaitau tų knygų, kur mamos mokinamos paminučiui iškęsti vaiko klyksmus. Man tai - truputį nenormalu. Nei vaiko, nei mamos atžvilgiu.
Kai vaikas nenori atlikti tam tikrų procedūrų, pvz. dantų valymo, vandenuko purškimo į nosytę slogai esant, ir t.t. ir pan., užduokite klausimą:
kada žala bus didesnė - ar kai vaikas paverks ar kaip bus atliktas tam tikras darbas?
Taip kad išsaugokite savo ramybę ir valykite dantis vaikui. Darykite tai kūrybiškai :) Nebūtinai, kai vaikas prieš miegą jau labai pavargęs. Pažaiskite dieną. vaikai tam tikrame amžiuje pradeda nemėgti manipuliacijų su jų kūnu. normalu. Bet dantis valytis reikia.
Mano sūnus susirgo. Vakar jam teko duoti žvakutę nuo temperatūros. labai nepatenkintas liko. Kur jau ten. Didelis gi jau, o tokia procedūra... Aš tik švelni buvau ir rami. Ir jis patikėjo manimi, kad kitos išeities nėra. Vaikai mumis labai tiki. Tam tikrose situacijose tiesiog turime iškęsti vaiko verkimą vardan kito didesnio tikslo. O vaikai apsipras, kad tai neišvengiama.
Ramunė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą