Apie 5 mėnesių vaikelio kasdienius džiaugsmus ir vargus - mama klausia

Mama klausia apie savo 5 mėnesių vaikelio elgesio ypatumus.

"Gal aisku cia nieko neiprasto, bet as kartais pasimetu ir nezinau kaip elgtis. Musu sunelis, kuriam 5 menesiai dabar bando klaikiu riksmu ir verkimu issireikalauti sau demesi. Ar is tiesu tokio amziaus vaikai gali manipuliuoti tevais, ar cia tiesiog jis isreiskia savo poreiki, bet ne nora. Elementarus pavyzdys - vaikukas pabudo lauke - vezimelyje- ir klyke kol nebuvo parveztas iki namu. Jokios raminimo priemones Isimtas is vezimelio ir paiimtas ant ranku is karto nurimo, juokesi. Tas pats buna, kai jam atsibosta sedeti savo keduteje ar zaisti. Vienas praktiskai jis beveik nebuna - is karto riksmu, niurzgejimu ar dar kitu budu bando prisisaukti ,,kompanija' Buna dienu, kad as visa dien jo nepaleidziu is ranku, nes jis tiesiog man to neleidzia, o tai kita karta varo mane i nevilti, tampu pikta, ir kartais net apsaukiu ta mazaji ,,monstriuka"Dabar skaitau spaudoje ir internete, kad reikia kuo daugiau nesioti, myluoti savo atzaleles. Ka as ir darau, bet ar tokiu budu gali kudikis pradeti tuo spekuliuoti."

1. Visų pirma, smagu, kad pasimetimas pateikė alternatyvą paklausti. Turite galimybę išgirsti kitokį požiūrį, nes, tikiuosi, mamos įsijungs į diskusiją. Svarbiausia, kad turite galimybę sulaukti palaikymo, nes dažniausiai mamų širdys puikiausiai žino, kaip "teisingai" reikia pasielgti.

2. Labai dažnai suaugę klysta, kai interpretuoja vaikų elgesį. Primetamos truputį monstriškos savybės lėliukams :) Tai, kad 5 mėnesių mažylis klaikiu riksmu ir verkimu reaguoja į vienatvę - jo išsiskyrimo su mama frustracijos reakcija. Daugiau apie tai galite pasiskaityti štai čia:

http://vaikopasaulis.blogspot.com/2010/03/kai-vaikelis-ir-mamyte-issiskiria.html

Tokio amžiaus vaikai nemoka manipuliuoti. Jis mažiukas, jam reikia saugumo jausmo. Normaliu atveju, vaikas, kuris jaučiasi saugiai - nerėkia. Bet... Kiekvienam reikia skirtingo kiekio artumo su suaugusiuoju, kad pasireikštų saugumo jausmas. Taip pat būna dienų lyg tyčia, ne tokių kaip visada... Įsiklausykite į individualius sūnaus poreikius saugumo ir artumo jausmui. Duokite jam tai, ko reikia. Ir tiek, kiek jam reikia. Nevertinkite pagal save. Nelyginkite kitų vaikų. Laiko turite, galite sau leisti. Jei visi kiti šeimos nariai pakankamai savarankiški, sunkumų neturėtų kilti... Patenkindami pagrindinius vaiko saugumo poreikius padėsite gerą fundamentą darnios asmenybės statybai.

3. 5 mėnesių vaikui laukas - neaprėpiamas grėsmingas pasaulis, todėl jis ir nurimo paimtas ant rankų. Mažyliams pasaulis prasideda ir baigiasi ties mama. Argi tai ne nuostabu? Vaiko paėmimas ant rankų, priglaudimas yra pagrindinės raminimo priemonės - pačios efektyviausios, pačios paprasčiausios, pačios pačios... Tai padeda duoti vaiko jam reikiamą saugumo ir meilės dozę. Ko tikitės iš 5 mėnesių vaiko? Kokio savarankiškumo? Pamirškite. Dar kokiems 2 metams... :)))

4. 5 mėnesių vaikas neturi būti vienas. Neturi net mokėti būti vienas, nes evoliuciškai užprogramuota taip, jog jis vienas be priežiūros tiesiog neišgyventų. Taigi vaikas pagal savo amžių elgiasi labai adekvačiai. Jis negali kalbėti ar kaip kitaip išreikšti savo norus. Todėl niurzga, neverbalinę kalbą pasiima į pagalbą. Juk nenorėtumėte, kad mažylis liautųsi norėjęs šilumos, dėmesio, artumo ir pasiduotų vienatvei, nenorėtų bendrauti ir gulėtų ramių ramiausiai liūdnom akim... Tokie mažyliai dažnai sutinkami vaikų globos namuose. Netikintys, kad gali sulaukti šilumos ir meilės. Todėl nieko iš aplinkos nereikalauja...

Nereikia išlaukti, kol vaikui pasidarys nemaloni vienatvė. Kam reikalingos tokios vaiko reakcijos? Jis jaučiasi nesaugus. Nepalikite vaiko taip ilgai vieno. Imkite kartu su savimi. Nešynės ar slingai - puikus būdas. Būkite jautri dar tik besiformuojančiam vaiko savarankiškumo poreikiui.

5. Būna dienų lyg tyčia... Nedarykite savo vaiko monstru ar net monstriuku. Tai tik sunkesnės dienos. Tam Jūs ir esate namuose, kad galėtumėte sau tai leisti - visą dieną būti kartu su vaiku. Ko tikitės iš 5 mėnesių vaiko? Jei kyla nepasitenkinimas, pyktis - tikitės nenormalių dalykų. Aprėkdama vaiką suteikiate jam tik skausmo, tai yra psichologinis ir emocinis smurtas. Vaikas jaučiasi nesaugus ir dar kaltas dėl kažko, ko nesupranta. Pasistenkite susiorganizuoti savo kasdienybę taip, kad tokios dienos nebutu Jums kančia: šeimos narių pagalba, lukesčių iš lėliuko visiškas atsisakymas, lukesčių iš savęs visiškas atsisakymas (neturite būti supermamytė, turite teisę ir nuvargti, ir nieko nenorėti, ir reikalauti poilsio bei laiko tik sau). Tai tik kelios dienos, ne pastovi būsena. Neduodama vaikui saugumo jausmo tiek, kiek reikia jam, rizikuojate auginti vaiką, kuris pradės manipuliuoti dėmesiu. 100 kartų geriau - savarankiška, adekvačiai pasitikinti savimi asmenybė. Vaikai su amziumi pakenčia daugiau išsiskyrimo su mamomis. Kur skubate, kad norite jau dabar mažiau laiko būti su mažiuliu???

Besąlyginė meilė, pagalba, atidumas, pagarba, švelnumas, dėmesys vaikui jo nelepina, o augina jam sparnus. Subalansuotas ir patikimas suaugęs suteikia jam reikalingas augimui šaknis.


Su meile,
Ramunė