MAMA KLAUSIA - per mažai dėmesio po išsiskyrimo

Laiškas, pasiklydęs tarp pašto dėžutės ir facebook...

"Labas vakaras, Ramune,

neduoda ramybes man vienas dalykas ir labai noreciau suzinoti jus nuomone apie tai.
Turiu suneli, jam 09.13 bus jau 1 metukai ir 5 menesiai. Si savaitgali su vyru isvaziavome i vestuves, o ji palikome priziureti seneliams. Pries isvaziuodama aiskinau jam, kad mama ir tetis isvaziuos, kad jis nakti miegos ne su mama, o su mociute, kad, kai atsikels mamos dar nebus ir jis pavalges vaziuos pas kitus senelius. Trumpai tariant, kiek smulkiau nupasakojau jam, kas bus, kol nebus mamos ir tecio, kada mes grisime. Sakiau, kad labai ji myliu ir jo pasiilgsiu ir man bus liudna be jo. Isvaziuodami atsisveikinome buciniu, apsikabinimu ir rankyciu mojavimais, taigi nedingau nepastebeta.
Namo su vyru grizome, o jis dar buvo pas senelius, taciau seneliai greitai ji parveze namo. stai tada ir prasidejo mano skauduliai.
sunus visiskai ignoravo mane. Paklaustas kur mama, parode, bet ant mano ranku nuo mociutes ranku eiti nenorejo. pastatytas ant zemes rode, kur yra didi (masina), atejus kitam seneliui pas ji ant ranku ejo. Jam daug idomiau buvo apziureti kieme stovincias masinas, nueiti pas suniukus. Tik po geru 5 minuciu jis parode nora eit pas mane, apkabinti ir parodyti kaip myli. Man buvo taip skaudu, kad jis taip ilgai mane ignoravo. IR mano akim ziurint tai nera gerai. Juk vaikas turetu pasiilgti mamos. Manau, kad jis pyksta ant manes, jog taip ilgai nebuvau salia jo, nebuvau, kai jam labai manes reikejo. O gal jis dar per mazas, kad suvoktu, jog mamos taip ilgai nebuvo ir ta mano pamatyma priima naturaliai - mama vel yra ir gerai, kodel dabar turiu ja apkabinti. Bet kitais atvejais buna kitaip....Kodel?
Kasdienybeje mes daug bendraujame, stengiuosi kiek imanoma daugiau laiko praleidti su juo ir supazindinti su pasauliu.Mums puikiai pavyksta susikalbeti be zodelio "ne", nors, tiesa, kartais jis dar issprusta is mano lupu. Iseidama visada su juo atsisveikinu. Kartais jis lengvai mane isleidzia, kartais buna asaru. Bet visada pasakau, kur einu, kada grisiu.
Kai mes buname tik trise - as, vyras, sunus - man grizus, jis visada dziaugsmingai mane pasitinka, jam reikia tik manes. O stai, kai buname pas senelius - mama gali ir neegzistuoti. Gal del to, kad seneliai kitaip elgiasi su juo, t.y. juk jie tik zaidzia, leidzia daryti, ka jis nori, taigi visiaki pasiduoda jo iniciatyvai. O mama juk ir valgyti liepia, ir ant puoduko sodina, ir savo iniciatyva rodo.

Zinau apie saugu prieraisuma, apie tris vaiku ir mamu tarpusavio rysio tipus, bet vistiek mane glumina toks vaikoi elgesys. Ir pradedu galvoti, kad kazka padariau negerai jo kudikystes laikotarpiu. Bet ka tiksliai dar nesupratau.


Busiu jums ir esu jums labai dekinga uz viska ka parasysite ir ka jau esate perdavusi man savo straipsniais.

Pagarbiai,
Ineta"

Ineta,

siūlau savo laišką perskaityti pačiai. Į visus užduotus klausimus atsakėte pati :)

Taigi patvirtinu tik:

vaikai neprivalo vienodai reaguoti į tam tikras panašias situacijas. Svarbiau įsigilinti, kaip Jūs jaučiatės, ko tikitė. ir tikitės, manau, kažkaip per daug. VAIKAS TURĖTŲ PASIILGTI MAMOS. O kas sako, kad vaikas Jūsų nepasiilgo? Pajauskite pasiilgimo išraišką, tylią išraišką... Jei Jūs pasiilgote, tai ir pulkite vaikui į glėbį, tai ir sakykite: vajezaumarija, kaip aš tavęs pasiilgau... Tai ir išbučiuokite, išmyluokite... Rodykite savo pasiilgimą... Kas čia per cirkas: parodė, kur mama :) Vaikai gi ne idiotai :) Jie nepamiršta jiems svarbiausio žmogaus per parą, dvi ar pan. :) Ignoravimas - tai specialus kito žmogaus nepaisymas. Vaikai tokiais niekais neužsiima. Įsiklausykite į savo vaiką: jis ne robotas, reaguoja natūraliai, priimkite jo reakciją. Ir dar kartą pasikartosiu: pradėkite nuo savęs, nuo savo reakcijos.

Man tik įdomu, ką jūs darėte per tas 5 minutes, kai skaudinotės, jog Jūsų vaikas Jus taip ilgai ignoruoja???

Kai aš labai pasiilgstu savo vaiko, tai matosi aiškiai nuo pat pirmos mūsų susitikimo sekundės. Meilės išraiškai vaikui po išsiskyrimo palauk nėra... Ir nereikia...

Vaiko pergyvenimai, išsiskyrimo liūdesys atsispindi paprastai atsisakyme valgyti, neramiu miegu, nenoru nieko veikti, suirzimu ir pan. Tai galima pamatyti išoriškai. nereikia nieko prisigalvoti. Jei vaikas šypsosi, jei jam po išsiskyrimo su Jumis - viskas gerai, tai, vadinasi, gerai viskas. o atsakinėti į klausimus KODĖL? galima būtų valandų valandas...

Aš Jums siūlau pabūti su savo jausmu, kurį aprašėte. Įsiklausykite į jį. Kas tai? Prisiminkite savo vaikystę. Užduokite klausimą, ko norėtų vaikas, grįžus po ilgesnio išsiskyrimo mamai? Kokio elgesio iš mamos? Kokios jausmų išraiškos?

Truputį girdisi pavydas mama-seneliai.... Truputį susireikšminimas.... aš gi mama.... Tai nėra nei gerai, nei blogai. Tik Jums spręsti, ką su kokiais jausmais veikti... Dažnai nemalonius jausmus paverčiame tokiais klausimais, kurie kyla Jums... Suveikia ego gynybos...

Esate rūpestinga, mylinti, pažangi mama. Linkiu ir toliau taip mylėti savo mažylį, kad po pabuvimo be jo motiniški instinktai truputį sukeltų įvairius jausmus... tam, kad nepaliktumėte per dažnai, per ilgai... Tai vis to nuostabaus mamos ir vaiko ryšio chemija...

Dėkui už atkaklumą iš antro karto sulaukti atsakymo.

Sėkmės, Ramunė