2011 m. sausio 26 d., trečiadienis

VISI PO VIENU STOGU

Sveiki,

nuo šiol kviečiu visus sekėjus atsidurti po vienų stogu čia

Bitė - darbininkė,
Ramunė

2010 m. lapkričio 30 d., antradienis


KOMEDIJA ir /ar TRAGEDIJA

MŪSŲ VAIKAI. PRADŽIA

Trukmė: 2 val.

Skirta – visiems, gyvenantiems su vaikais ir tik pilnamečiams.

Pagrindinės temos:
Besąlyginė meilė
Prieraišumas
Atsakomybė
Paklusimas
Atlaidumas
Tolerancija
Taisyklių įvedimas
Taisyklių laikymaisis
Broliška meilė
Savarankiškumas
Pasitikėjimas savimi
Pasitikėjimas tėvais
Pasitikėjimas vaiku
Nuovargis
Nemiga
Humoras
Partnerystė
Paguoda
Palaikymas
Pagalbos prašymas
Savikontrolė
Pyktis
Agresija
Nuoširdumas
Žaidimai

Komedijos ir/ar tragedijos autorė
draugiška šeimai psichologė Ramunė Želionienė
Komedija ir/ar tragedija vyks
gruodžio 13 dieną
18 val.
Kauno mamų klube
Registracija būtina el.paštu:
psichologe.ramuneETAgmail.com

2010 m. lapkričio 10 d., trečiadienis

MAMA KLAUSIA - kaip išmokyti vaiką užmigti vieną?

"kaip ismokyti vaika vakare uzsimigdyti pati. Leidome jam pora vakaru paverkti, bet pradejo kakoti nakti. Baisu ivaryti kokia nors psichologine trauma..."

Miela mama, su ašaromis akyse skaičiau šią žinią. Nežinau vaiko amžiaus, bet iš visos širdies užjaučiu jį už skausmingą patyrimą. Dėkinga esu, kad parašėte, galbūt mano atsakymas prašviesins situaciją.

Labai Jūsų prašau:
pagalvokite, kaip turėtų jaustis žmogus, kad naktį įvyktų tai, ko nebuvo anksčiau?

Ką reiškia "leidome jam verkti"? O galėjote drausti? Drausti vaikui verkti - tai tolygu jį dusinti, truputį neduoti kvėpuoti.

Ar žinote, kaip jis jautėsi tuo metu? Paliktas, vienui vienas. Kas su juo tarėsi, kad dabar bus kitaip nei buvo visuomet? Kas jam ką nors paaiškino?

Juk Jūs ignoravote jo skausmą - štai ką reiškia leisti vaikui verkti tokioje jam specialiai sudarytoje skausmingoje situacijoje. Vaikas verkė, nes jam buvo nemalonu. Kiekvienam žmogui, net 80 metų sulaukusiam, svarbu palaikymas, paguoda, užuojauta.

Paskaitykite mano tinklaraščiuose esamą informaciją.

Tikiu, kad taip elgėtės ne todėl, kad norėjote vaikui blogo. Tiesiog yra labai daug netinkamų rekomendacijų pasimetusiems tėvams. Įdomu būtų sužinoti, kuo rėmėtės taip besielgdami? Kas taip moko smurtauti prieš vaiką?

Prisiminkite savo širdies virpesius, kai leidote vaikui verkti... Nekartokite to... Nes tai būtų tiesus kelias į tai, ko nenorite...



Suteik, Dieve, mums suaugusiems išminties nežlugdyti tos sielos, kuriai turime užauginti sparnus, suteikę saugią aplinką besivystančios asmenybės šaknims.


Ramunė

2010 m. lapkričio 4 d., ketvirtadienis

Susitikimas MŪSŲ VAIKAI

SPONTANIŠKAS PASIŪLYMAS NEABEJINGIEMS VAIKAMS

LAPKRIČIO 5 D.
VILNIUJE
MAMŲ MENĖJE
S. MONIUŠKOS 10-1
ŽVĖRYNE

11 VAL.

SUSITIKIMAS SU PALANKIA ŠEIMAI PSICHOLOGE
RAMUNE ŽELIONIENE

"MŪSŲ VAIKAI"

Mamos ir tėčiai laukiami su vaikučiais ir vieni.

Susitikimo tema: Jūsų džiaugsmai, vargai, klausimai, abejonės.


Laukiame Jūsų atvykstant.
P.S. kalbamės be batų, todėl vilnonės kojinės arba šlepetės labai pageidaujamos.

2010 m. lapkričio 3 d., trečiadienis

MAMA KLAUSIA - kodėl vaikas verkia lauke?

Laba diena, gerb. Ramune,
Kadangi Jūsų požiūris į vaikiukus man labai artimas, norėčiau dar vieno Jūsų patarimo, jei galima. Gal Jūs padėsite suprasti (ar) ką darau ne taip.
Mano dukrytei - 8 mėnesiai. Kiek spėjau suprasti - ji iš jautresnių vaikų (verkiam mes dažnai, mamos reikai nuolat, miegam prastai nuo pat gimimo). Kadangi ruošiausi tapti mama - neturiu jokių nusistatymų prieš vaiko nešiojimą (o kadangi kaip ne dabar laikyti ją ant rankų), esu už vaiko poreikių tenkinimą, esu prieš "leisk vaikui paverkti - jam tai į naudą". Tačiau šiai dienai, mane neramina štai kas: jai labai sunku eiti į lauką, pradeda rėkti vos tik pradedam rengtis, vežymėlyje sėdėti/gulėti nenori - jei nepavyksta užmigdyti - nešioju ją nešynėje, eiti savom kojom dar mum labai sunku juo labiau, kad dabar dar jūdesius varžo ir šilti rūbai. Jei užmiega vežymėlyje - tai pabudus iš karto pradeda rėkti (būtent isteriškai rėkti) net jei ją vežu, ji mane puikiai mato ir girdi, nuraminti pavyksta tik ant rankų ir tai nevisada. Šiaip mergytė aktyvi, domisi pasauliu - labai patinka šuniukai, bet jei tik pasodinu į vežimėlį - ji užsimerkia ir pradeda rėti. Ką padariau ne taip? Kodėl pas vaiką dabar tokia reakcija? Į lauką pasivaikščioti einame nuo pat gimimo beveik kasdien (tik kai sirguliuojam neinam), anksčiau gražiausiai miegodavo lauke tol kol vežiodavau (svarbu buvo nesustoti :) ), buvo galima sudominti žaislais, nuraminti davus pieno ar ko atsigerti. Dabar nepadeda niekas - rėkia užsimerkus ir viskas? Iš vežimo nebuvo nei iškritus, nei susižeidus,niekad nepalikdavau ją vieną vežimėly... Man dabar net baisu su ja eiti į lauką, nešioti jau nebelabai galiu (šiuo metu l. skauda nugara), o kaip kitaip jai suteikti saugumo nebeišmanau. Gal ką patarsit ar paaiškinsit kur mano klaida?



Miela mama,

pasikalbėkim.
Ką reiškia - vaikas verkia dažnai? Kaip dažnai? Būkime konkretūs.
Atrminkite, kad vaikai turi daug daugiau preižasčių verkti nei suaugę. Ir ypač maži vaikai.
Tai, kad mamos reikia nuolat, yra norma, kai kalbame apie 8 mėnesių kūdikį. Ir dar taip bus ilgai.

Lauko situacija:
kaip jaučiatės Jūs, kai ruošiatės pasivaikščiojimui? Kaip Jūsų ramybė - neramybė? Vaikai labai jautrūs. Jei jau pergyvenate iš anskto, turite pirma save nuraminti išmokti. Susidraugaukite su savo baime. Nenorėkite pakeisti vaiko, kad neverktų prabudęs, keiskite savo elgesį taip, kad prabudimas nebūtų vaikui tragedija.
Turite atskirti, kas kam sunku. Tai kam ten eiti savom kojom sunku: Jums ar vaikui? :)
Yra puikių galimybių vaikui, jei jis jau vaikščioti pradeda, dėl rūbų tinkamo parinkimo.
Išryškinkite pasivaikščiojimo tikslą ir atsakykite sau į klausimą: ar Jūsų tikslas sutampa su vaiko tikslu. Normaliu atveju vaikai noriai būna lauke.
Gali būti, kad ko nors išsigando Jums to net neaprėpus.
Gali būti, kad tiesiog negerai jai.

Kai sakote, kad nurimsta tik ant rankų, tai yra labai normalu. Kur gi jai daugiau nurimti? Net jei vaikas Jus mato ir girdi, jis nėra šalia Jūsų. Nesižavėkite mamomis, kurios nuramina savo verkiančius kūdikius purtydamos vežimus.
Pabandykite paeksperimentuoti: jei mažylė būna pavargusi, gal geriau ir lengvaiu užmiega; o gal jau nemiegoti jai lauke norisi, o stebėti nuo Jūsų rankų pasaulį; o gal per daug triukšmo lauke... Gali būti daug gal. bandykite keisti tai, ką darote, nes kažką darote ne taip. Vaiko elgesys Jums geriausias atsakymas.
NEKARTOKITE TO, KAS NEEFEKTYVU.

Dėl nugaros: turite atrasti tokią galimybę, kad ji būtų palanki ir Jums, ir dukrytei.

MAN GIRDISI MAMA, KURI TIESIOG PELNYTAI PAVARGO.
Ramybės Jums ir poilsio atraskite.

Nugaros skausmai labai daug jau pasako, bet čia jau ne mano siritis...

NESIKANKINKITE SU KLAUSIMU "KODĖL?", PAJAUSKITE, KĄ DARYTI, KAI TAIP YRA...


Ramunė

MAMA KLAUSIA - vesti ar nevesti toliau į darželį

Miela,Ramune,
Noriu pasidalinti abejonemis ir pasitarti. Rugsejo men.pradejom dukryte 21men. vesti i darzeli. Tris dienas savaiteje. Pradzioje 2val.dabar pabuna 4val. Pati pradzia buvo puiki. Ji noriai ejo,su entuziazmu prisijungdavo prie vaiku. Likdavo su sypsena ir as iseidavau rami. Atejus parsivesti pribegdavo ir vel atgal prie zaislu.noredavo pabuti ilgiau. Ir aukletojos dziaugesi,kad jai gerai,daug sypsosi. Atrodo laiminga. Taciau dabar situacija pasikeite... Tik nuejus ji suirzta.Rodo susidomejima vaikais ir aplinka,taciau,manau, ji supranta,kad as tuoj iseisiu,ir tai ja neramina. Neskubu iseiti. Kartu nueinam pas vaikus,pradedam statyti nama..Lauke pabunu dar ilgiau.Taciau pakilus eiti pasipila asaros... Tiesa,tai trunka trumpai. Tam momentui...Tai gerai. Bet ar nieko?
Svarstau,gal keleta menesiu nevesti i darzeli ir grizti ten,kai jai bus virs 2m.Bet zinau,kad ir 4m.vaikams buna sunku issiskirti su mama...
Prasau padekit suprast situacija
...


Miela mama,
Jūs turite savo vaiką, todėl atmeskite visus žinojimus apie knyginius ar kitus vaikus ir neburkite :) Kai Jūsų vaikui bus 4 metai, bus Jums konkreti situacija.

Mergaitė dar visai mažytė.
Atsakykite sau į klausimą: kokiu tikslu vedate vaiką į darželį?

Atminkite, kad mergaitė ir anksčiau žinojo, kad Jūs išeisite, bet neverkdavo. Pamąstykite, kas pasikeitė: auklėtojos, vaikai, atmosfera namuose, Jūsų savijauta emocinė, dukters savijauta emocinė...

Gali būti, kad darželio sistema, taisyklės, grafikas tiesiog netinka Jūsų vaikui.

Jei mergaitė pati rodo susidomėjimą vaikais ir išreiškia norą bendrauti su vaikais, tuomet darželis tokiai mažylei jau tinkamas.

Vaikas turi jau gebėti pasilikti vienas be mamos. Tuomet ramiai pasilieka ir mama ramiai palieka. Ilgindama buvimo kartu laiką, tik atitolinate išsiskyrimo skausmą, bet jo nepanaikinate. Net ir trumpa vaiko reakcija ašaromis yra svarbi. Nenorėkite, kad vaikas užsiverktų iki Jums sugrįžtant. Todėl kriepkite į tai dėmesį.

SVARBIAUSIA:
ar Jūs pati pasiruošusi palikti mažylę? Kokiu tikslu delsiate išeiti? Įsiklausykite į vaiko suirzimą. Pasakyti gal dar daug negali, todėl bandykite suprasti vaiką, stebėkite vaiko rekacijas. Ir įsiklausykite į Jumyse kylančius jausmus.

AŠ, JEI NĖRA MIRTINOS PRIEŽASTIES, PALIEKU VAIKĄ TIK TUOMET IR TIK TAM, KAI GALIU TĄ PADARYTI RAMIA ŠIRDIMI. NES MANO MAMIŠKA ŠIRDIS RETAI KLYSTA.
KLAUSYKIMĖS SAVO ŠIRDIES.


Su meile, Ramunė

Po susitikimo su gėriu

http://vaikopasaulis.blogspot.com/2010/11/humanistine-pedagogika-geroji-svietimo.html


Su meile, Ramunė